Homo erectus arba kokio lygio yra mūsų politinė kultūra

Tenka bendrauti su daug įvairaus amžiaus ir įvairių pažiūrų žmonėmis. Ir dažnai juos vienija vienas dalykas – nusiskundimai valdžia ir jos vykdoma politika. Studentai skundžiasi dėl studijų kokybės, o vyresni žmonės dėl korupcijos. „Būkim biedni, bet teisingi“ – dalis tiesos yra šiuose žodžiuose. Tačiau kažką kritikuoti ir kaltinti – lengviausia. Bet ar tai teisinga? Juk visos blogybės prasideda nuo pačių mūsų.
Vietoje to, kad reikalautumėme iš dėstytojo, kad jis vestų paskaitas ar geriau išaiškintų medžiagą, mes tylime arba esame patenkinti, kad mūsų nepaklausė. Visiems būna, kad neišmokstame, bet šį kartą ne apie tai. Vietoje to, kad studentas reikalautų žinių ar mokytųsi jis pažiūrės „intelektualią“ laidą „Kakadu“ ar „TV Detektyvai“. Jei atliktume sociologinį tyrimą tai dauguma studentų galėtų pasakyti su kuo permiegojo ta ar kita „žvaigždė“ ar kaip pavadino savo šuniuką. Tačiau ar galėtų studentas pasakyti kaip paskaičiuoti palūkanas ar kas parašė „Altorių šešėly“. Neabejoju, kad atsirastų, bet ar daug? Bet... Teko girdėti kaip vienas studentas pasakė, kad Lietuvos himną parašė J. Basanavičius SSRS laikais. Juokas pro ašaras, bet tokia realybė! Universiteto tai kaltė ar pačio studento? Tai buvo iš dieninio skyriaus , o ne vidutinių gabumų, bet mokus neakivaizdinio skyriaus studentas ( neakivaizdininkai neįsižeiskite ). Todėl turėtume pagalvoti ar tikrai vien dėl studijų kokybės yra kalta valdžia ar universitetas. Ne vienam man, bet ir Jum teko girdėti, kad mokausi tik dėl diplomo. Tai kur ta studentų motyvacija? Kur noras semtis žinių ir tobulėti? Ar tai tik populiarus ir nieko vertas šūkis? Jei jau taip visi kalba apie kokybės gerinimą, tai gal tegul studentai nenešą kyšių dėstytojui. Tai bus bent šviesa tunelio gale...
Korupcija korupcija korupcija... Šis žodis jau tapo kaip keiksmažodžiai. Visi vagys. Tikriausiai šiuos žodžius dar dažniau girdime per žinias ar skaitome laikraščiuose. Kaip ir su švietimo problema, taip ir su šia – dalis tiesos šiuose žodžiuose yra. Tačiau ar ne mes patys skatiname korupciją? Ar tai nėra mūsų politinės kultūros stoka? Žiniasklaida ir mes keikiame politikus ir valdininkus dėl korupcijos ir kyšių. Tačiau Transpierancy Internationl atlikta apklausa parodė šokiruojančius duomenis. Net 43 % respondentų, jei turėtų galimybę, tai duotų kyšius. Todėl valdininkai ir politikai yra mūsų visuomenės atspindys. Kodėl visuomenėje duoti dovaną gydytojui ar kyšį policininkui yra normalu, dažnas net didžiuojasi, kad davė kyšį. Kodėl slėpti PVM ar imti atlyginimą į vokelius - visuomenėje yra normalu, o vogti iš parduotuvės ar iš kito žmogaus – nuodėmė? Kuo skiriasi vagystė iš valstybės ir vagystė iš žmogaus? Kuo skiriasi moterys ar vyras atsiduodantis/i už dešimt litų ar tūkstantį.Niekuo. Na, gal tik šiek tiek rafinuočiau viskas atliekama tiek vagystės, tiek prostitucijos atveju. Į šiuos klausimus siūlau atsakyti kiekvienam iš mūsų
Homo erectus stadija. Štai kur koks yra mūsų politinės kultūros lygis. Mes sugebame išsirinkti žmones kurie buvo teisti, kurie slėpė mokesčius. Kai kurie žmonės už valstybės paslapties išdavimą yra prilyginami Mesijui. Normalu? Lietuvoje gal. Juk čia lietūs lyja.
Todėl prieš kritikuodami kažką turime patys sau prisipažinti ar mes dedame visas pastangas, kad gautume tinkamą išsilavinimą ar pažabodami korupciją? Valdžia taip pat yra kalta, bet prieš kažką kritikuodami ir keisdami turime pradėti nuo savęs.

Politika - sportas

Artėja nauji 2009 metai. Per šiuos metus įvyko daug įvykių, kurie vienaip ar kitaip mus palietė ar dar palies: ekonominė krizė pasaulyje ir grėsmingai artėjanti prie Lietuvos, Olimpinės žaidynės, Europos futbolo čempionatas, rinkimai į LR Seimą ir JAV Prezidento postą. Kas keisčiausia, kad visi šitie dalykai yra susiję tarpusavyje.
Politikam sportas tapo vienas iš viešųjų ryšių kampanijos dalių. Ypač tai tapo populiaru Lietuvoje. Sportininkai grįžtantis su medaliais iš įvairiausio lygio varžybų, visada sulaukia dėmesio iš politikų. Ne tik dėmesio sulaukia, bet ir dažnai prisiima sau dalį nuopelnų. Klausimą galima būtų formuluoti hamletiškai: pelnytai ar nepelnytai, štai kur klausimas?
Politikai sako, kad skiria pakankamai pinigų varžybų pasirengimui, infrastruktūrai ir pan. Tikriausiai tas "pakankamai" yra visų suvokiamas skirtingai. M. Grikškonio pasirengimas Šveicarijoje dirbant ispaniškus ar angliškus darbus, kad turėtų pinigų dalyvauti varžybose. V. Žemaitytės ir jos trenerio įsilaužimas į Dariaus ir Girėno stadioną, kad galėtų treniruotis. Be abejo nereikia pamiršti ir V. Aleknos, kuriam teko dirbti apsauginiu. Tik tapęs Olimpiniu čempionu gavo reikiamą finansavimą... Tragikomedija virto Kauno arenos statybos. Apie šios arenos projektų rengimus ir visas peripetijas galima parašyti knygą. Šiuos pavyzdžius baigia Tūkstantmečio stadiono statyba Vilniuje, kuri vėl kvepia statybų stabdymu. Ciniškumo viršūnė buvo Trakų irklavimo bazės perdavimas policijai. Kilo daug įtarimų, kad ši bazė bus perduota į privačias rankas.
Sportas tapo verslu ne tik sporto profesionalams, bet ir politikams. O Lietuvoje iš jo pelnosi ne sportininkai, kurie garsina Lietuvą, o tie kurie mažiausiai prisideda prie jo populiarinimo - valdžios atstovai. Neseniai vykusiuose rinkimuose, politinių partijų programose apie sportą ir jo ateitį užsimenama labai mažai arba iš viso nieko neužsimenama. Na bent jau gerai, kad šioje srityje nieko nežada, nes tai būtų dar vienas pažadas, kuris greičiausiai ir liktų pažadu.
Sportas kaip ir švietimas Lietuvoje tampa bjauriuoju ančiuku. Tikiuosi neteks pamatyti Lietuvos sportininkų, kurie atsotvautų kitai valstybei kaip atsitinka kitose valstybėse. Reikia tikėtis, kad nauja valdžia, net ir taupydama, sugebės geriau ir tinkamiau panaudoti lėšas ir sportas nevirs eiliniu pijaru.