2008 m. lapkričio 29 d., šeštadienis

Politika - sportas

Artėja nauji 2009 metai. Per šiuos metus įvyko daug įvykių, kurie vienaip ar kitaip mus palietė ar dar palies: ekonominė krizė pasaulyje ir grėsmingai artėjanti prie Lietuvos, Olimpinės žaidynės, Europos futbolo čempionatas, rinkimai į LR Seimą ir JAV Prezidento postą. Kas keisčiausia, kad visi šitie dalykai yra susiję tarpusavyje.
Politikam sportas tapo vienas iš viešųjų ryšių kampanijos dalių. Ypač tai tapo populiaru Lietuvoje. Sportininkai grįžtantis su medaliais iš įvairiausio lygio varžybų, visada sulaukia dėmesio iš politikų. Ne tik dėmesio sulaukia, bet ir dažnai prisiima sau dalį nuopelnų. Klausimą galima būtų formuluoti hamletiškai: pelnytai ar nepelnytai, štai kur klausimas?
Politikai sako, kad skiria pakankamai pinigų varžybų pasirengimui, infrastruktūrai ir pan. Tikriausiai tas "pakankamai" yra visų suvokiamas skirtingai. M. Grikškonio pasirengimas Šveicarijoje dirbant ispaniškus ar angliškus darbus, kad turėtų pinigų dalyvauti varžybose. V. Žemaitytės ir jos trenerio įsilaužimas į Dariaus ir Girėno stadioną, kad galėtų treniruotis. Be abejo nereikia pamiršti ir V. Aleknos, kuriam teko dirbti apsauginiu. Tik tapęs Olimpiniu čempionu gavo reikiamą finansavimą... Tragikomedija virto Kauno arenos statybos. Apie šios arenos projektų rengimus ir visas peripetijas galima parašyti knygą. Šiuos pavyzdžius baigia Tūkstantmečio stadiono statyba Vilniuje, kuri vėl kvepia statybų stabdymu. Ciniškumo viršūnė buvo Trakų irklavimo bazės perdavimas policijai. Kilo daug įtarimų, kad ši bazė bus perduota į privačias rankas.
Sportas tapo verslu ne tik sporto profesionalams, bet ir politikams. O Lietuvoje iš jo pelnosi ne sportininkai, kurie garsina Lietuvą, o tie kurie mažiausiai prisideda prie jo populiarinimo - valdžios atstovai. Neseniai vykusiuose rinkimuose, politinių partijų programose apie sportą ir jo ateitį užsimenama labai mažai arba iš viso nieko neužsimenama. Na bent jau gerai, kad šioje srityje nieko nežada, nes tai būtų dar vienas pažadas, kuris greičiausiai ir liktų pažadu.
Sportas kaip ir švietimas Lietuvoje tampa bjauriuoju ančiuku. Tikiuosi neteks pamatyti Lietuvos sportininkų, kurie atsotvautų kitai valstybei kaip atsitinka kitose valstybėse. Reikia tikėtis, kad nauja valdžia, net ir taupydama, sugebės geriau ir tinkamiau panaudoti lėšas ir sportas nevirs eiliniu pijaru.